Krienas valgomasis (lot. Armoracia rusticana). Daugiametis, 50-120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, tuščiaviduris, plikas, briaunuotas. Lapai pailgi, garbanoti, kartais stambūs. Krienas žydi gegužės-birželio mėnesiais baltais, susitelkusiais į kekę žiedais. Šaknys stambios, mėsingos, kasamos rudenį. Krienas auginamas daržuose, nors sulaukėjusių krienų galima rasti apleistose gyvenvietėse, dykvietėse, laukuose.
Gydymui naudojamos šaknys ir lapai.
Krienai žadina apetitą, didina skrandžio rūgštingumą. Šviežios ar vandeniu praskiestos sultys gydo gastritą esant nepakankamam skrandžio sulčių rūgštingumui. Liaudies medicinoje krienai vartojami virškinimui ir medžiagų apykaitai gerinti. Jie stiprina regėjimą, gydo skorbutą, akmenligę, skatina šlapimo išsiskyrimą. Vandeniu praskiestomis šaknų sultimis skalaujama burna sergant angina, nuo veido šalinami šlakai, pigmentinės dėmės. Sutarkuotų šaknų košelė dedama ant skaudamų vietų, sumušimų arba įtrinamą sergant radikulitu.
Sergant skrandžio opalige, kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, krienų vartoti negalima.

Krienas valgomasis nuotraukos. Norėdami padidinti nuotrauką, paspauskite ant jos.